Pagrobtas kalėdų senis, šiurpi Hju Grant’o šypsenėlė ir naujam gyvenimui prikeltas „Gladiatorius“

Ruduo jau visai įsibėgėjo, pats laikas traukti paltą ir ilgaaulius batus iš spintos nuo aukšto ir įsimesti į kišenę pakelį vienkartinių nosinių – jei dar nesergi, tai išauš ir tavo valanda, nepergyvenk...

Tačiau be permirkusių batų, lengvo chroniško kosulio ir gerklės perštėjimo, lapkritis į nuobodžią rudens rutiną įneš kelias dėmesio vertas kino juostas: vieną kitą gerą (arba ne tokį gerą), bet tikrai netikėtą tęsinį, kažką bauginančio ir kai ką šventiškai nuteikiančio. Todėl, nieko nelaukę, pastreilerinam su keliais laukiamiausiais lapkričio filmais!

Vajana 2 (Moana 2)

“Vajana”? Jau išėjo vaidybinis filmas su Dwayne’u Johnson’u? A, čia animacinis pirmos dalies tęsinys... Panašu, kad teks dar kartą peržiūrėti pirmąją „Vajaną“ (kuri, beje, savo laiku man paliko labai gerą įspūdį), nes franšizė, po beveik 10 metų žiemos miego, įgauna naują pagreitį!

Aš (priešingai nei dauguma) esu didelis tęsinių fanas: susitinki su senais veikėjais, praplėčiama veiksmo visata, nauji blogiukai, šiek tiek daugiau personažų background'o – tikras smagumėlis, tiesa? Ir taip, ir ne. Kadangi tęsinio sulaukia tik išties sėkmingi kino projektai, dėl itin aukštų lūkesčių, užkeltų pirmos franšizės dalies, tęsiniai beveik visada pelnytai susilaukia ir daug kritikos.

Pirmoji „Vajana“ buvo klasikinis „Disney“ projektas be jokių nukrypimų – super daili animacija, jautrus siužetas su artimo giminačio mirtimi (žiūrovo širdelei pavirpinti), priešai virsta draugais, ir, žinoma, daug ryškių muzikinių elementų su įsimenančiomis melodijomis, kurtomis Holivude gerai žinomo Lin-Manuel Miranda („Encanto“, „Little Mermaid“ ir kt.). (Niekas nepralenks senos geros „A Whole New World“ iš „Aladino“ ar šiek tiek naujesnės „Let It Go“ iš „Frozen“, bet „How Far I'll Go“ atpažintų, ko gero, kiekvienas.)

Ši dalis mums siūlo ne ką mažiau patrauklų tų pačių Polinezijos kultūros motyvų įkvėptą potyrį, tokį pat jautrų disnėjišką siužetą, kelis naujus antagonistus. Iš pirmos dalies grįžta ir Dwayne’as Johnson’as – „The Rock“, įgarsinantis beveik jo "cameo" tapusį Mauį (kurį, beje, pats vaidins ir vaidybiniame „Vajanos“ filme). Mūsų laukia ir nauja pagrindinės herojės misija išgelbėti pasaulį, bet... Bet visa tai jau kažkur matyta… Ar pamatysime kažką naujo – vargu. Ar to reikia – irgi vargu!

Priminsiu, kad nuo „Vajanos“ premjeros didžiuosiuose ekranuose praėjo jau visi 8 metai (kur lekia laikas, m?). Tai reiškia ne tik tai, kad mano veidu nusidriekė dar viena kita brandos juostelė, bet ir tai, kad suaugo ir visi kiti pirmosios „Vajanos“ gerbėjai. Mes, senoliai, šio filmo žiūrėti eisime iš nostalgiškos pareigos, taip, kaip ištikimai grįžome pažiūrėti „Monstrų biuro“ tęsinio ar naujos „Liūto karaliaus“ versijos. O naujam, kiek jaunesniam žiūrovui, vargu, ar rūpės pirmos ir antros dalies siužeto atsikartojimas.

Kadangi Lin-Manuel Miranda į projektą negrįžta, įdomu, ar pastebimai pasikeis muzikinis filmo fonas. Bet mano mano spėjimas – jei nebūčiau pasakęs, niekas ir dėmesio atkreipęs nebūtų.

Mano verdiktas kokybiškiems animaciniams filmams visada būna panašus – žiūrėkime ir nevaidinkime didelių kino kritikų, bus smagu!


„Vajana 2“ bilietai čia.

Gladiatorius 2 (Gladiator II)

Jeigu „Moana“ kažkam ir galėtų pasirodyti saugi zona tęsiniui (aš taip, gink Dieve, nemanau), tai kanoniška Maximo mirtis per „Gladiatorių“ tikrai turėjo padėti šiam kino epui visų mūsų galvose riebų tašką...

„O brolyti, ką jūs sau galvojot, kai lipot į šitą klampų solidžiai užbaigtos istorijos tęsinio smėlį?“ – taip sakyčiau, jei nežinočiau, kad juostos režisierius yra Ridley Scottas, nes, dievaži, tai viską keičia!

Reikia pripažinti, kad kartais mano išankstinės nuostatos ar vartotojiška mėgėjo-kinomano nuojauta gali ir klysti. Ne tik klysti, bet visiškai begėdiškai neatitikti tikrovės. Treileris tiesiog puikus!

Jau esu minėjęs, kad vienas maloniausių tęsinio elementų – galimybė žiūrovui susitikti su senais veikėjais. O čia grįžta ne tik seni veikėjai, bet kai kurie aktoriai įkūnys savo originalius personažus po daugiau nei 20 metų. Susidaro įspūdis, kad kitoje ekrano pusėje laikas išties nestovi vietoje. Amazing!

„Gladiatoriaus 2“ siužetas vystosi praėjus dešimtmečiams po pirmojo filmo įvykių. Mūsų laukia nauja Romos imperijos vergo keršto istorija (galima, žinoma, kažką jau ir naujo sugalvoti, bet atleidžiu). Centrinė juostos figūra – jau suaugęs Liucilės sūnus Liucijus (Paul Mescal), vėl išvysime ir pačią Liucilę (vaidmenį atlikti grįžta jau mums pažįstama Connie Nielsen). Iš naujų (bet gerai žinomų) žiūrovui veidų pamatysime ir paskutiniu metu visų pamiltą Pedro Pascal’į bei Holivudo veteraną Denzel’į Washington’ą.

Žinoma, galima skųstis, kad filmuose vis daugiau kompiuterinės grafikos efektų ar nebelieka „sielos“, bet akivaizdu, kad po dvidešimties metų vizualiai filmas žiūrovams gali pasiūlyti kur kas daugiau – tai yra tikrų tikriausių kinematografinių duonos ir žaidimų (kai pamačiau užtvindytą laivų mūšio inscenizacijai Romos Koliziejų, bėgau googlinti, ar tai tikrai įmanoma, ir ką jūs galvojate – tai tikri istoriniai faktai! Nesuprantu, ar ten tas Koliziejus be plyšių? Kaip ten tą vandenį atitempdavo – kibirais?) Arenoje išvysime ir itin įspūdingų kovos scenų ne tik tarp žmonių, bet ir laukinių gyvūnų.

Mano balsą turit – aš žiūrėsiu, kol išvarvės akys! Esu tikras, kad jei filmas ir nepaliks tokio gilaus įspūdžio kaip pirma dalis, reginys vis tiek bus stulbinantis.

„Gladiatorius 2“ bilietai čia.

Kodas raudonas (Red One)

Yra tokių filmų, kur jau eidamas žinai, ką ten rasi, bet vis tiek eini ir galvos sau nesuki.

Sutapimas ar ne, bet tuose filmuose dažniausiai vaidina tie patys aktoriai. Jie pasižymi vaikišku, klišių kupinu siužetu, visai nevaikiškais juokeliais, o pabaiga kone visada būna laiminga ir jei yra proga dar gale kur nors JAV vėliavą įsmeigti, tai ją išdidžiai ir įsmeigia.

Tai va, „Kodas raudonas“ yra būtent šis filmas. Ne, ne, aš rimtai – visos sąlygos išpildytos: Dwayne’as Johnson’as – „The Rock“ pagrindiniame vaidmenyje, juokeliai nutilus muzikai mirtinai pavojingoje situacijoje, pew pew specialieji efektai – viskas, kaip pridera.

Ir taip, neapsigaukite, tokiam filmui BUS vietos mano lapkričio kino naujienų lentynoje, nes aš į kiną einu atsipalaiduoti, ypač prieš Kalėdas. Yra laikas nekomerciniam kinematografiniam liūdesiui, ir yra laikas pasijuokti iš jau girdėtų, ne visada juokingų, bet visada malonių holivudinių juokelių, skambant kalėdinei muzikai.

Filmo siužetas – karinė pagrobto Kalėdų senelio (J.K. Simmons) gelbėjimo operacija. Joje dalyvauja ne tik jau minėtas Dwayne’as Johnson’as, bet ir visiems gerai pažįstamas Kapitonas Amerika – Chris’as Evans’as, dailioji „Čarlio angelė“ Lucy Liu ir didelė kompiuterinė baltoji meška. Juostoje pamatysime ir daug kitų pasakiškų būtybių, vaizduojamų kaip pogrindyje gyvenantys gangsteriai, kurių ryškiausias – jau gerai visiems pažįstamas Krampusas.

Gerai, originalumu siužetas galbūt ir nepasižymi: sukarintas Kalėdų gelbėjimo misijas tikrai jau esame matę tiek animaciniuose  (“Arthur Christmas“), tiek vaidybiniuose filmuose, iš kurių mano mėgstamiausias visada buvo ir bus „Santa Claus“ su Timu Allenu (galite teisti – visi turime savo guilty pleasure). Bet, pasikartosiu, čia vaidina Dwayne’as Johnson’as – apie kokį originalumą gali būti kalba?

Mano rekomendacija – artėjant Kalėdoms šiek tiek atpalaiduoti diržus, nusipirkti didesnį spragėsių kibirėlį (kalorijas vėl skaičiuoti pradėsim maždaug nuo kovo) ir prisukti savo reikalavimus holivudiniam kinui iki vidutinių bent šiam stebuklingam šventiniam laikotarpiui.

Bus puikus kalėdinis filmas, kvepiantis imbieriniais sausainiais (beje “Apollo“ turi gardžiausių imbierinių sausainukų skonio spragėsiu, reklamos nedarau, bet you know what I mean...), su daug veiksmo ir specialiųjų efektų.

Tiesa, ar „Apollo“ galima užsisakyti nealkoholinio karšto vyno? Tuomet iš manęs – trys TAIP!


„Kodas raudonas“ bilietai čia.

Eretikas (Heretic)

Jei kas nors skaito šias mano kinematografines blevyzgas, tai mano santykis su siaubo filmais nebus jokia naujiena – dievinu (nežinau, gal čia koks sutrikimas), žiūriu visus iš eilės, per daug lūkesčių stengiuosi neturėti (na, ne tas čia žanras) bei visada išeinu apsipylęs kola ir patenkintas.

Bet ir siaubo filmai kartais gali nustebinti. Todėl, sužinojęs, kad į kino ekranus tuoj žengs nauja kompanijos A24 (kuri mums padovanojo išties įspūdingus siaubo šedevrus, tokius kaip „Paveldėtas“ ir „Midsommar“) juosta, suklusau, nes jei šiandien paklaustumėte – koks siaubo filmas yra mano mėgstamiausias, aš nedvejodamas atsakyčiau – „Paveldėtas“. (Prašau man atleisti, bet tie, kam jis nepatiko, man tiesiog atrodo šio filmo, su visa derama pagarba, neverti.)

Pagrindinės filmo veikėjos – dvi mormonų misionierės (taip, tos pačios, kurios beldžiasi į duris ir siūlo papasakoti apie Dievo žodį bei nešioja juodas vardines korteles ant krūtinės), kurių kilnus vizitas pas mielą pagyvenusį poną Reed’ą, kurį (visiškai netikėtai) vaidina Hugh Grant’as, tampa jų pačių tikėjimo išbandymu. (Tai kas kam ką čia papasakos, m? Visada sakiau: nekalbėkit su nepažįstamais ir į jų namus irgi neikit.)

Iš treilerio atrodo, kad „Eretikas“ siūlo naują požiūrį į religinių siaubo filmų subžanrą. Miela Hugh Grant’o šypsenėlė (niekada nebuvau jo gerbėjas, išvis po „Bridžitos Džouns“ nepamenu, ar jį kada nors mačiau, bet čia jis, atrodo, puikiai tinka), kažkokie šiek tiek seną gerą „Pjūklą“ primenantys mechanizmai, namas-labirintas, super šiurpi atmosfera – viskas tinka. (Nesakysiu „tinka ir patinka“, nes mano akimis, šitą banalų posakį jau seniai reikėtų ištrinti iš visų atminties ir uždėti solidžią baudą už jo vartojimą.)

Bandžiau sugalvoti, ką man priminė šitas treileris, ir žinot ką? Nieko nesugalvojau. O tai geras ženklas. (Kaip minėjau, siaubo filmais mane nustebinti nelengva.) Žinome tik vieną – tai tikrai nebus paprastas slasher’is, o visiems, kurie mėgsta siaubo filmus „be kraujo“, „su mintim“ ar „labiau mistinius“ (tokios frazės, kurias žmonės vartoja, nes paprasčiausiai bijo tikro gero siaubo filmo), jis tikrai patiks.

Aš, ko gero, keliausiu į pačią premjerą, kad niekas man vėliau neišspoilintų siužeto razinkų. Ten ir susitiksim.


„Eretikas“ bilietai čia.

Tiesos kadras (Lee)

Ir vėl aš, NE kino kritikas, susiduriu su dilema išreikšti savo objektyviai subjektyvią nuomonę apie filmą, kuris jau yra išėjęs ir gana seniai. Tai yra – apie juostą, apie kurią jau žinau kur kas daugiau nei tik treilerį ar vieną kitą gandą.

Nuoširdžiai, karinės dramos nėra mano pirmo pasirinkimo filmai (esu didelis Kate Winslet gerbėjas, bet karinių dramų – ne), todėl mane sužavėti šio žanro filmo anonsu reikia stipriai pasistengti. Ir... Čia tų pastangų aiškiai kažkam pritrūko (turbūt filmo kūrėjų pagalvės jau permirko nuo ašarų, kad neįtiko plikam treilerių apžvalgininkui iš Šiaurės Europos, vargšeliai).

Visų pirma atkreipsiu dėmesį, kad filmas yra paremtas tikrais įvykiais ir tai vienas nedaugelio atvejų, kai literatūrinis pavadinimo vertimas turi logikos (tikras juostos pavadinimas „Lee“, yra tikra pagrinidės veikėjos pavardė). Juosta pasakoja buvusio modelio Elizabeth Lee Miller, tapusios pripažinta karo korespondente „Vogue“ žurnale Antrojo pasaulinio karo metu, istoriją. Nepaisant to, kad pačios žurnalistės gyvenimas išties vertas filmo (žymiausia Lee nuotrauka – jos pačios įsiamžinimas vonioje vienuose iš Hitlerio apartamentų jo savižudybės dieną), ar jis vertas būtent šito filmo? Nežinau.

Turėtų būti dinamiška istorija su keliais Holivude gerai žinomais, bet paskutiniu metu mažiau girdimais vardais (Alexander Skarsgård, Andy Samberg). Kažkas kažkur bėga nuo krentančių bombų, traukia fotoaparatą, kažką fotografuoja, bučiuojasi, verkia – viskas taip, kaip ir įsivaizduotum karinės dramos treilerį, bet... Kažko trūksta. Nešokiruoja, negąsdina, negraudina, kaip kokia kinematografinė žirnių sriuba – gali valgyti, o gali ir nevalgyti. Bet tikrai ne čili troškinys.

Ši karinė kino juosta tikrai atras savo žiūrovą, šituo nė kiek neabejoju, bet taip pat neabejoju, kad tas žiūrovas – ne aš. (Apollo administracija, prašau nepykit už atvirumą, tikiuosi pardavimų nesugadinsiu, gal atpirksiu nuodėmę dar kartą pagyręs nerealius jūsų spragėsius…)

„Tiesos kadras“ bilietai čia.

Štai tokių dovanų laukiame iš lietingo lapkričio. Susitinkam kine ir nepamirškite atvykti anksčiau – juk svarbiausia seanso dalis yra treileris!