Spalio rekomendacijos
Paskutinis metų ketvirtis kino mėgėjams žada itin intensyvų kino repertuarą, kuriame laukia ne tik keletas būsimų hitų, bet neišvengsime ir vieno kito suplėšyto kino bilieto ar net išėjimo iš kino salės …
Spalis kartu su rudeniniu šaltuku atnešė kokybiškos animacijos, kraują stingdančio siaubo, specefektų bei šį bei tą apie ką, galbūt, reikės pamąstyti ir išėjus iš kino salės.
Na, bet prieš plojant ar švilpiant - pasitreilerinam su keliais laukiamausiais mėnesio filmais!
Laukinukė Roz (Wild Robot)
Reikia pripažinti, kad pasaulį seniai drebino tokie pavieniai nefranšiziniai ir nekanoniniai filmukai kaip šis (dažniausiai jie eilinio žiūrovo kino radarams skraido kiek per žemai), tačiau „Laukinukė Roz“ paskutinėmis savaitėmis darė būtent tai – drebino ir, dievaži, tai jai sekėsi tiesiog puikiai!
Bičiuliai, ar tik čia ne „WALL-E“ susitinka su „The Iron Giant“ vaibelis (per pastarąjį net ašarą išspaudžiau vaikystėje – rimtai, verkiau visai nevaikiškai, ir VHS kasetę po to turėjau, viskas kaip priklauso)...
Nežinau, kodėl tokį puikiai išverčiamą pavadinimą „Wild Robot“ reikėjo taip begėdiškai perkrikštyti į absoliučiai nieko bendro su siužetu neturintį „Laukinukė Roz“, juk filmukas yra būtent apie robotą gamtoje ir jo draugystę su laukiniais gyvūnais. Bet čia gal tik aš toks griežtas tiems pavadinimams…
Spėju, kad originaliame kūrinio pavadinime slypintis oksimoronas ir yra raktas į filmo širdį, o širdį šis filmukas tikrai turi (ir taip, kartais tokius dalykus gali nuspėti vien iš treilerio... na ir vieno kito gando)!
Nė kiek neabejoju: juosta nėra skirta tik vaikams, kiekvienas iš čia išsineš kažką sau. Filme itin kokybiška animacija (tikrai gražu, tiesiog wow) persipina su giliomis ir nė kiek nevaikiškomis vertybinėmis konstantomis – meilė, draugystė, šeima, prigimtis prieš auklėjimą (nature vs nurture), na, o jei siužetas ir turės kažkokį nelabai originalų vingį, atleiskim… Čia juk filmukas!
Vaikams patiks tikrai, bet žiūrėsiu ir aš, gal ir kokią ašarą nubrauksiu (tai yra ne gal, o be servetėlių pakelio į salę nė kojos nekelsiu)...
Tiesa, įgarsina filmuką irgi solidus Holivudo žvaigždžių komplektukas, todėl tie, kas filmą žiūrės originalo kalba, mėgausis dar ir labai geru personažų įgarsinimu bei gausybe pažįstamų balsų.
P.S. Na, bet ar tikrai… Ar tikrai niekam iš jūsų ten nekilo asociacija su „Laukinuke“ iš TV3? Anyone?
Šypsena 2 (Smile 2)
Visų pirma, pakelkit rankas tie, kas žinojo, kad Jackas Nicholsonas turi į save žiauriai panašų sūnų. Niekas? Aš irgi ne, bet prie šito grįšiu kiek vėliau…
Sunku būti objektyviam, kalbant apie „Smile 2“, nors niekas iš manęs čia to objektyvumo per daug nereikalauja, tai ir nebūsiu... Nu mėgstu aš tuos siaubo filmus, ir ką jūs man dabar? Žiūriu visus iš eilės, ir šitą irgi žiūrėsiu. Žiūrėčiau net jei nebūčiau matęs pirmojo ir jis nebūtų manęs išgąsdinęs iki balutės (oj, geras filmas buvo, oj, geras… Tie, kas matė, supras)!
Tiesa, antra dalis turi dar kažką… Treileris dvelkia kažkokiu inner confidence, lyg sako: „Patiko pirma dalis? Tuomet laikykis už sauskelnių dirželio, prisukom kelis varžtelius – nenusivilsi, pupuli“! Panašu, kad sulauksime ir šiek tiek siužeto background'o, istorijos kurios iki pilnos laimės pritrūko pirmoje dalyje.
Filmo anonsas tiesiog puikus: pririnkta visa šutvė kiek biudžetinių, bet gana atpažįstamų aktorių (kas nėra labai būdinga siaubo filmams), todėl galime tikėtis ir kokybiško personažų išpildymo. Panašu, kad bus gerų jump scare'ų (visi skundžiamės, bet visi mėgstam), na, ir ta Nicholsono jaunesniojo scena, žinoma, kur jis šypsosi lygiai taip, kaip kadaise tėtukas per „Švytėjimą“ (nežinau, ar čia toks užmanymas, ar sutapimas, bet atrodo identiškai ir gavosi amazing leitmotyvinis bonusas tikriems siaubo filmų fanams – bravo)!
Aš šio filmo nežiūrėsiu, aš jį išgersiu, klykdamas iš baimės ir barstydamas spragėsius po visą salę (iš anksto atsiprašau Apollo personalo), bet visi žinom, ko į tuos siaubiakus einam...
Venomas 3 (Venom: The Last Dance)
O vat su Venomu aš turiu neužbaigtų reikalų. Pats „Žmogų-vorą“ peržiūrėjau visą. Ir ne taip, kaip jūs, mėgėjėliai, kurie matė tik varganus pilno metro vaidybinius filmus nuo 2001 m., aš mačiau visą 90-ųjų serialą (taip, aš toks senas) nuo A iki Z.
Bet jūs man paaiškinkit, kaip Venomas tapo teigiamu personažu? (Aišku, čia gal ne prieš finalinę trilogijos dalį aiškintis tokius dalykus, bet anksčiau niekas žodžio nedavė – duokit pasiskųsti...) Ar mes čia pereinam prie kažkokios super kompleksiškos „Game of Thrones“ stiliaus personažų evoliucijos?
Šita franšizė turi viską, ką privalo turėti geras (nu arba eilinis) „Marvel“ filmas (nors čia tik rašo „in association with Marvel“, tai nežinau, kaip vadinti, bet „Marvel“ universe tai tikrai) – daugiau ar mažiau įtraukiantį siužetą, juokelius, iš kurių garsiai kvatoja visa salė, o išėję iš kino salės puola skųstis, kaip viskas lame, draugams bei namiškiams, ir, žinoma, pribloškiančius specialiuosius efektus, dėl kurių dauguma ir ateina.
Dievaži, ateisiu ir aš, oj ateisiu... Ateisiu ir šitą filmą sužiūrėsiu kaip didelis – suvalgysiu jį su visais anksčiau išvardintais atributais nuo anonsų iki finalinių titrų.
Na, pažiūrėkit jūs į šitą treilerį – taigi šedevras. Va taip, vaikai, turi atrodyti treileris...
P.S. Paklaustas apie žmogaus-voro galimą pasirodymą filme, pagrindinis aktorius Tom Hardey davė mįslingų užuominų, bet nepasimaukit – nebus to, duodu pirštą nukirst – nebus.
Džokeris: Folie à Deux (Joker: Folie à Deux)
Sunku man bus vertinti šitą juostą, nes nemačiau, o atsiliepimus jau žinau. Pabandysime išlikti objektyvūs… O gal ir ne.
Pirma dalis – šis tas įdomaus. Kas matė, tas žino. Džokeris kaip personažas jau seniai nustojo būti tiesiog paprastas DC komikso blogiukas ar Betmeno antagonistas. Tas Džokeris išėjo iš galiojimo. Viskas. Pradedant Heath Ledger sukurtu psichopatu, matėme tiesiog grandiozinę šio veikėjo evoliuciją ir labai įvairų jo pateikimą, na, o Joaquinas Phoenixas kartu su Toddu Phillipsu dar kartą sukūrė visiškai naują, mums dar visai nepažįstamą Džokerį. Gal kiek pritempta, bet buvo reginys. Buvo.
Džokeris tapo savarankišku, kompleksišku veikėju – tamsu, tikra, gyva. Nuimkim visiems žinomą vardą Džokeris, ir filmas vis tiek puikiai veikia kaip atskiras meno kūrinys! Mes gailėjomės, po to bijojom, o galiausiai kartelę antrai daliai išsikėlėm iki dangaus. Lūkesčiai aukšti... Bet?
Nu gi visi jūs žinojot, kad bus miuziklas... Nu ko, zuikiai, dabar putojatės... Nu padainavo, nu patrepsėjo sykį kitą, negi viskas taip blogai? Nežinau, nežiūrėjau, bet spėju – taip, blogai.
Vaidinsiu, kad nemačiau nei IMDb įvertinimo, nei girdėjau, ką apie filmą galvoja praktiškai visas pasaulis. Tiesa, norėčiau naiviai tikėti, kad žiūrovai tiesiog nesuprato kažkokios super gilios minties, bet čia kaip modernus menas – kam jį kurti, kai niekas nesupranta? O tai, kad Lady Gaga atlankė savo laikais kažkokį rimtą dramos būrelį, mes supratom jau penktame „American Horror Story“ sezone ir su kiekvienu jos holivudiniu šposu tuo tik vėl ir vėl įsitikinam. Tai spėju, filmo problemos su tuo nesusijusios.
Pažiūrėsiu, kad ramia širdimi prisidėčiau prie besiskundžiančių, o gal net supyksiu, išeisiu iš salės ir trenksiu durim darydamas live instagrame. Bet tam reikia nueiti į filmą, todėl žiūrėsiu. Na, jei bus kompanijos... Bet treileris tai geras, jei ką.
„Džokeris: Folie à Deux“ bilietai čia.
Nekalbėk apie blogį (Speak No Evil)
„Speak No Evil“ arba „Nekalbėk apie blogį“ (ir vėl tiesiog išvertėm pavadinimą pažodžiui, aleliuja) nėra nauja juosta, o taisyklės man neleidžia komentuoti daugiau, nei pasako treileris ar gandai, na, o aš daugiau nieko ir norėdamas nepasakyčiau, nes filmo nemačiau ir (turbūt) nežiūrėsiu niekada, nes ir po treilerio sėdžiu visas šlapias – šitie filmai apie maniakus tikrai ne mano kino arbatos puodelis.
Prisiekiu, kai kurie treilerio momentai yra tokie įtempti ir nepatogūs, kad verčia nusukti akis, o čia, priminsiu, tik kelių minučių treileris.
Iš patirties (aš mačiau gyvenime daug treilerių, believe me guys, patirties turiu) galiu pasakyti, kad filmas bus tikrai geras, iki pat pabaigos laikys įtampą, įtrauks, o tokių aktorių kaip J. McAvoy („Split“, „X-Men: First Class“, „Glass“) ir M. Davis („Blade Runner“, „Black Mirror“) dalyvavimas leidžia tikėtis ir geros vaidybos (kas, tikėtina, tik dar labiau ištampys nervus).
Na, ir dar mano spėjimas – baigsis blogai, nereikėjo jiems kalbėti su tais nepažįstamais, jūs irgi nekalbėkit. (Nors po šito filmo kelias dienas nekalbėsit net su mama).
Jei kas iki pabaigos išsėdėjo seną gerą sadistiškai ištvirkėlišką 2007 m. „Funny Games“, tegul neša savo sąlyginai stabilios psichikos kudašių į kino teatrą – išaušo tavo valanda, baby!
„Nekalbėk apie blogį“ bilietai čia.
Tiek naujienų lietingam spaliui – susitinkam kine, ir nepamirškit atvykti anksčiau, juk treileris – svarbiausia seanso dalis!
Nuoširdžiai Jūsų,
NE kino kritikas